V variantas yra


Ši iš įrašo feisbuko socialiniame tinkle gimusi knyga, analizuodama praėjusio amžiaus istoriją, pateikia 20 svarbiausių pamokų mūsų laikmečiui, kai vis akivaizdžiau susiduriame su iššūkiais demokratijai.

Netrukus ši knyga pasieks ir Lietuvos skaitytojus. Kodėl pasirinkai išleisti šią T. Snyderio knygą?

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Viena v variantas yra, ji sulaukė gausybės pagyrimų, tačiau buvo ir tų, kurie kritikavo ją kaip pernelyg supaprastintą istorijos interpretaciją ar nepasakančią kažko naujo. Juk ir gimė ši knyga iš esmės iš įrašo feisbuko socialiniame tinkle. Man ši knyga pasirodė įdomi būtent todėl, kad ji labai paprastai kalba apie demokratinės politikos pagrindus. Susidaro įspūdis, kad v variantas yra akademikai ir intelektualai užsidaro savo dramblio kaulo bokštuose, kuriuose tarpusavyje susišneka, tačiau, atsigręžę į visuomenę, nustemba dėl to, kad realybė neatitinka jų šnekėjimo: su nuostaba klausiama, kaip viena ar kita politinė jėga galėjo laimėti rinkimus, kodėl vienaip ar kitaip pasibaigė balsavimas.

Manau, kad šios knygos didžioji vertė ir yra ta, kad ji skirta ne akademikams, o eiliniam skaitytojui, kuriam puikiai išdėstoma, kaip veikia demokratija ir kokių problemų jai kyla ar gali kilti. V variantas yra todėl man atrodo, kad tai yra nuostabi knyga dovanoti. Mano slaptas tikslas ir svajonė, kad žmonės ją pirks ir dovanos, ir ypač tiems, v variantas yra kuriais nepavyksta rasti bendros kalbos. Lietuvoje nieko panašaus į policinę valstybę nėra. Mes kartais norėdami kritikuoti paprasčiausiai perspaudžiame.

Dėl to kritika ne tik nepasiekia savojo tikslo, bet ir tampa parazitu viešajame diskurse. Akcentuosiu ir v variantas yra vieną dalyką. Sąlyginio pasirinkimo sutartis pats šią knygą perskaičiau praėjusių metų pabaigoje. Tuo metu Lietuvoje viešojoje erdvėje buvo itin daug kalbama apie policinės valstybės grėsmę. Tos kalbos nėra visiškai nutilusios ir dabar.

Viena vertus, tie kalbėtojai dažnai mini ankstesnę dabartinio premjero profesiją, taip pat tai, ką jie laiko pertekline dabartinės vyriausybės politika. Nors pati valdžios kritika yra ne tik galima, bet demokratinėje santvarkoje ir sveikintina, nepaisant to, man pikta klausytis kalbų apie tai, kad čia jau yra policinė valstybė.

Manau, kad sąvokos misapropriacija, jos netinkamas taikymas labiau kenkia, nei padeda suvokti situaciją. Tiems, kurie mato policinės valstybės pavojus Lietuvoje, tikrai rekomenduočiau perskaityti šią T. Snyderio knygą, kad iš tiesų būtų suvokta, kas yra ta policinė valstybė ir kiek Lietuvai dar iki to toli. Tai yra svarbu, kad mūsų viešoji erdvė netaptų propagandiniu karu, kur vieni vaizduojami kaip fašizmo nešėjai, kiti — kaip kovotojai už gėrį.

Šiuo atveju mums labai svarbi yra T. Snyderio atlikta analizė, atskleidžianti, kaip anksčiau įsigalėjo fašizmas ir komunizmas.

Pavojų yra, tačiau reiškinių iškreipimas juos suvokti nepadeda. Istorinių paralelių ieškojimas bandant paaiškinti mūsų laikmečio realijas yra kita įdomi tema. Vieni sako, kad mūsų dabarties lyginimas su ketvirtuoju praėjusio amžiaus dešimtmečiu padeda geriau suvokti demokratijai kylančias grėsmes.

Kiti tuo tarpu atkerta, kad kaip tik toks metodas uždeda savotiškus akidangčius ir primeta tam tikrą matymą, kurio paveikti nematome kitų svarbių niuansų. Koks Tavasis požiūris į bandymus sugretinti šiuos laikotarpius?

Šiuo atveju reikia labai aiškiai suvokti, ką savo knygoje daro T. Šitą knygą jis parašė paragintas leidėjo ir pasiremdamas savo įrašu feisbuke, kuris savo ruožtu buvo reakcija į JAV aktualijas. Jei būtų galima įvardinti intenciją, sakyčiau, kad tai istoriko parašyta v variantas yra. Ir nors ji reaguoja į Donaldo Trumpo išrinkimą JAV prezidentu, šis persergėjimas nėra persergėjimas apie Trumpą kaip individą. Trumpas apskritai knygoje nė karto neminimas vardu, nėra svarstoma, kokios jo pažiūros ir pan.

Snyderis knygoje persergėja ne apie Trumpą, o apie totalitarizmą: apie tai, kaip lengvai jis gali įsigalėti. Pasitelkdamas savo, kaip istoriko, žinias, Snyderis siekia parodyti skaitytojui, kaip įsigali tironija, ir kokiomis priemonėmis galima jai priešintis.

Kalbos garsai, be abejo, yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys. Tačiau klaidinga būtų įsivaizduoti, kad juos tiria tik lingvistai, o fonetika yra tik lingvistikos dalis. Taip toli gražu nėra, nes kalbos garsais domisi net kelios disciplinos.

Tai nėra anti-trumpiška knyga. Tai yra knyga, kuri pateikia 20 labai konkrečių patarimų, kaip gali elgtis kiekvienas bet kurios demokratijos pilietis, kad tironija neįsigalėtų. Ir nors versdamas šią knygą svarsčiau, ar ji nėra skirta tik Amerikos skaitytojui, galiausiai supratau, kad būtent dėl šios priežasties ji yra svarbi visiems, kuriems rūpi demokratijos likimas.

V. Bachmetjevas: Pernelyg vienpusiškai suvokiame, kas yra kritinis mąstymas

Snyderis yra įdomus pavyzdys ir tuo aspektu, kad jis šia savo knyga puikiai atskleidžia, jog jam svarbu yra ne tik akademiniai tyrimai, tačiau ir pilietinis v variantas yra. Be to, jo pastarosios knygos rodo ir kitą posūkį prie bandymų formuoti savo politinę mintį.

Manau, kad mes neturime labai aiškiai artikuliuotos viešojo intelektualo ar intelektualo, dalyvaujančio politikoje, tradicijos. Čia svarbu pabrėžti, jog tai nereiškia, jog pati tradicija yra neegzistuojanti. Veikiau kalbame apie tai, kad ji nėra aiškiai artikuliuota. Sąjūdis buvo intelektualų, nusprendusių aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime, veiksmas. Amžiną atilsį Leonidas Donskis yra tapęs žodžio viešasis intelektualas sinonimu Lietuvoje.

Prezidentė: pirmasis biudžeto projekto variantas yra tobulintinas

Taigi tradicija yra, tačiau ją reikia apmąstyti. JAV ši tradicija tikrai yra ir gerokai senesnė, ir turinti gilesnes šaknis. Vis dėlto reikia pasakyti ir tai, kad aš nemanau, jog visi intelektualai ar akademikai privalo dalyvauti viešajame gyvenime. Čia nėra ir negali būti jokio moralinio imperatyvo, primetančio kažkam privalomumą.

Grįžtant prie Snyderio, visai gali būti, jog jis pajuto, kad ne tik jo valstybės, bet ir Vakarų pasaulio istorijoje atėjo toks momentas, kai jis gali panaudoti savo sukauptas žinias tam, kad persergėtų nuo tam tikrų vykstančių procesų.

Visa tai yra tam, kad būtų apginti faktai. Kokią situaciją kalbant apie tiriamąją žurnalistiką regi pas mus?

Ši iš įrašo feisbuko socialiniame tinkle gimusi knyga, analizuodama praėjusio amžiaus istoriją, pateikia 20 svarbiausių pamokų mūsų laikmečiui, kai vis akivaizdžiau susiduriame su iššūkiais demokratijai. Netrukus ši knyga pasieks ir Lietuvos skaitytojus. Kodėl pasirinkai išleisti šią T. Snyderio knygą? Viena vertus, ji sulaukė gausybės pagyrimų, tačiau buvo ir tų, kurie kritikavo ją kaip pernelyg supaprastintą istorijos interpretaciją ar nepasakančią kažko naujo.

Manau, visi sutariame, jog tiriamosios žurnalistikos turime nepakankamai. Veikiausiai reikia tiesiai pasakyti, kad tiriamosios žurnalistikos v variantas yra yra apverktina.

Tačiau verta pridurti, kad T.

v variantas yra investicinių projektų vertinimas naudojant realias galimybes

Jis turi omenyje tai, kad kiekvienas iš mūsų turime išlaikyti kritinį mąstymą, kritinę nuostatą gaunamos informacijos atžvilgiu. Čia svarbu pabrėžti, ką reiškia kritinė nuostata. Ji nereiškia neigiamos nuostatos. Nepriimti visko už gryną pinigą ir niekuomet nenurimti. Man regis, mes Lietuvoje irgi pernelyg vienpusiškai suprantame tai, kas yra kritinis mąstymas, nes, kai apie tai kalba valdžios institucijos, jos dažniausiai tą daro omenyje turėdamos Kremliaus propagandos kontekstą.

Viskas būtų gerai, jei suvoktume, kad mūsų protais manipuliuoti yra pasirengusi ne tik Rusijos propaganda, tad kritinio mąstymo nedera prarasti ir kalbant apie kai kurių mūsų verslo grupių ar politikų siekius v variantas yra piliečiais.

Snyderis tam tikra prasme sako labai paprastą dalyką: tikrink, lygink, skaityk kelis šaltinius, pats tyrinėk keldamas klausimus. Dabar Lietuvoje kiek apmirė stiprus tinklaraštininkų judėjimas, kuris keldavo pasirinkimo strategijos dienoraštis klausimų ir, kalbant apie problemas, atverdavo netikėtų perspektyvų.

Negaliu atsakyti, kodėl tai išsikvėpė, tačiau viena iš galimybių yra tai, jog tai tebuvo žmonių laisvalaikio v variantas yra, o ne profesionalus darbas. Labai optimistiškai žvelgiu į tinklalaides ir augantį jų būrį bei labai džiaugiuosi, kad čia jau nuo pat pradžių į savo veiklą iniciatoriai žiūri kaip į rimtą, o ne popamokinę veiklą.

Tokios iniciatyvos, tikėtina, dvejetainių opcijų vaizdo žvakės tvaresnės. Tikras pavojus yra tas, kad mes išgirsime tiek melo, kad daugiau nebeatpažinsime tiesos. Ką mes galime padaryti? Kas belieka, jei ne apskritai atsisakyti tiesos vilties ir vietoje to pasitenkinti pasakojimais. Juk atrodo, kad dabar priešingai nei tada nesusiduriame su informacijos stygiumi, turime laisvę tyrinėti, klausti, tačiau vis tiek iškyladidžiulis dezinformacijos pavojus.

Bulgarų filosofas Ivanas Krastevas net kalba apie tai, kad sąmokslo teorijos neretai pakeičia ideologijas kaip politinės mobilizacijos šaltinį. Tai yra ir labai sunkus, ir labai platus klausimas, į kurį aš neturiu atsakymo. Galiu tik pasiūlyti pradines paprastutes perskyras.

v variantas yra dvejetainiai variantai runet

V variantas yra, kad įvyktų kokia nors diskusija, tokia nuostata yra privaloma ir privaloma visoms dalyvaujančioms pusėms. Jei bitcoin klasika nuostatos bent vienoje pusėje nėra, diskusija virsta manipuliacija. Jei pažvelgtume į mūsų feisbuko diskusijas, tai pamatytume, kad ten dažniausiai nė nekvepia T. Jei tu iš anksto žinai, ką reikia įrodyti, tai tavo tyrimas jau nebėra tyrimas, o tiesiog selektyvus patvirtinančių faktų atsirinkinėjimas, kad ir sąmokslo teorijoms.

Tyrimui mažų mažiausiai reikia atviro proto, t. Jei manausi žinąs, koks variantas v variantas yra teisingas, tai v variantas yra jau nebetyrinėju, o tiesiog renku medžiagą tam, ką jaučiuosi įrodęs ir priimu kaip nekvestionuojamą tiesą. Feisbuke, toje mūsų laikų agoroje, man regis, labai aiškiai matyti, ar žmogus iš tiesų atėjo diskutuoti, ar tiesiog siekia įrodinėti. Nesakau, kad įrodinėti ar įtikinėti negalima.

sia kriptovaliuta nemokama bitcoin talpykla

Tiesiog bandau atkreipti dėmesį tai, kad tai visai kitas žanras nei tyrinėjimas, nes pirmajame nėra abejonės savo teisumu. Į tyrinėjimą gi leidiesi su pamatine nuostata, kad iš v variantas yra tai nežinai, kaip yra — tam ir tyrinėji, kad sužinotum. Kaip pasiekti, kad T. Snyderio knyga nebūtų skaitoma tik tam tikrame burbule, kuriame autorius yra vertinamas ir gerbiamas?

Juk iš esmės tai būtų tai, kas vadinama pamokslavimu jau atsivertusiems.

v variantas yra kuo skiriasi variantas nuo pirmyn

Kaip pasiekti tą auditoriją, kuriai nepažįstamas tiek pats autorius, tiek pati problematika. Burbulai turi kalbėtis. O ši knyga gali tapti geru pretekstu vienam burbului nueiti pas kitą. Kaip jau sakiau, įsivaizduoju šią knygą kaip dovaną. Mūsų šalyje ši knyga turėtų būti įdomi dar ir dėl to, kad T. Snyderis yra vienas iš nedaugelio Vakarų intelektualų, kurie labai gerai išmano mūsų regiono kontekstą.

Vienoje vietoje Snyderis netgi išsako gana drąsią mintį apie tai, kad anksčiau atrodė, jog istorija eina iš Vakarų į Rytus ir Rytų Europa turi mokytis iš Vakarų, odabar situacija keičiasi ir jau Vakarai turi mokytis iš Rytų Europos.

Anot jo, turėdama sovietinės propagandos ir manipuliavimo patirtį, Rytų Europa turi ko pamokyti vakariečius.

Prezidentė: pirmasis biudžeto projekto variantas yra tobulintinas | transrental.lt

O Tu pats tiki tuo? Juk regime pavyzdžių, kur demokratijai kyla pavojus.

pinigai lengvi pinigai

Tai yra vienas klausimų, kuriuos pats noriu užduoti T. Suprantu, kad mums gali būti malonu tai girdėti, tačiau į tai taip pat reikia žvelgti kritiškai. XIX amžiuje Rusijoje buvo dvi inteligentijos srovės — zapadnikai ir slavofilai. Slavofilai teigė, kad Rusija yra unikali, specifinė šalis, kuriai skirtas ypatingas likimas, o zapadnikai akcentavo, kad Rusija turi tapti normalia vakarietiška šalimi. Aš kartais juokais sakau, kad esu lietuvis zapadnikas.

Manau, kad mums dar daug ką reikia išmokti iš Vakarų, tačiau, be abejo, tą daryti išmintingai. Be to, svarbu suvokti, ko norime išmokti — nebeklaidžioti v variantas yra tuos Vakarus išpūstomis akimis kaip kad pirmieji posovietiniai turistai klaidžiodavo po vakarietiškus supermarketus.

Ar šį savaitgalį jums pavyks išbūti namuose?

Tai pasakius, vis  dėlto svarbu akcentuoti, jog jei Vakarų pasaulyje iš tiesų egzistuoja totalitarizmo pavojus, tai mes turime daug ką apie tai jiems papasakoti. Juk dar turime gyvą totalitarizmo patirtį. Būtent iš to atsiranda paklusnumo, bejėgystės formos, apie kurias, kad ir, pavyzdžiui, cituodamas Vaclavą Havelą, kalba T.