Pajamos iš pasirinkimo galimybių nuo 10


Čia reikėtų prisiminti kelis pagrindinius principus, kuriuos Teisingumo Teismas nustatė tiesioginių mokesčių srityje. Pirma, ši pajamos iš pasirinkimo galimybių nuo 10 iš esmės nėra Europos Sąjungos kompetencija.

Tačiau valstybės narės savo kompetenciją, turimą šioje srityje, privalo įgyvendinti laikydamosi Sąjungos teisės  Be to, nors valstybės narės gali pasidalyti kompetenciją mokesčių srityje, tai neleidžia joms taikyti priemonių, prieštaraujančių Sutartyse garantuojamoms judėjimo laisvėms  Mano nurodyta situacija tam tikra prasme turi gana paradoksalų poveikį dvigubo apmokestinimo sričiai, nes pagal Sąjungos teisės aktus valstybės narės nėra įpareigotos numatyti priemones, šalinančias pajamos iš pasirinkimo galimybių nuo 10 ribojančias šį fenomeną.

Tačiau jeigu jos nusprendžia tokių priemonių imtis, privalo laikytis Sąjungos teisės aktų  Nepaisant to, valstybės turi diskreciją nustatyti tokių priemonių sąlygas  Antra, Teisingumo Teismo praktikoje aiškiai remiamasi tuo, kad paprastai apmokestinamųjų asmenų, kurie yra tam tikros valstybės rezidentai ir nerezidentai, padėtis nėra panaši, todėl mokestine prasme jie iš principo gali būti vertinami skirtingai.

Tačiau jei objektyviai vertinant rezidentų ir nerezidentų situacija yra identiška, skirtingas vertinimas būtų diskriminuojamo pobūdžio  Valstybė narė gali numatyti nacionalinę mokesčių tvarką, pagal kurią apmokestinamojo asmens pajamos, gautos šalies viduje ir užsienyje, vertinamos skirtingai tik tada, kai tai galima pateisinti privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais  Vokietijos metodo poveikis Kad būtų galima nustatyti, ar Vokietijos metodas, kuriuo siekiama sumažinti dvigubą apmokestinimą, yra suderinamas su laisvu kapitalo judėjimu, būtina suprasti šio metodo veikimo principą.

Kaip jau buvo išdėstyta, jis grindžiamas teorinio nacionalinio mokesčio, kuris būtų taikomas užsienyje gautoms ir ten mokesčiu prie šaltinio apmokestintoms pajamoms, jeigu šios pajamos iš pasirinkimo galimybių nuo 10 būtų gautos Vokietijoje, nustatymu. Šis teorinis mokestis — tai maksimali suma, kurią leidžiama įskaityti siekiant kompensuoti mokesčius, sumokėtus užsienio valstybėje.

Nustatant teorinį Vokietijos mokestį, taikomą užsienyje gautoms pajamoms, naudojama formulė, pagal kurią, kaip jau buvo nurodyta, teorinis Vokietijos mokestis, taikomas bendroms apmokestinamoms pajamoms, dauginamas iš trupmenos, kurios skaitiklyje yra užsienyje gautos pajamos, o vardiklyje visų pajamų suma. Kadangi bendras teorinis Vokietijos mokestis apskaičiuojamas remiantis ne pajamų suma, o mažesne apmokestinamąja verte apmokestinamosiomis pajamomistaikant šią formulę praktiškai atsitinka taip, kad su asmeninėmis sąnaudomis susiję atskaitymai, kuriuos taikant pajamų suma virsta apmokestinamosiomis pajamomis kurių pagrindu nustatomas bendras teorinis Vokietijos mokestispaskirstomi visoms pajamoms, gautoms tiek užsienyje, tiek Vokietijoje.

Ir formulės trupmenos skaitiklyje, ir vardiklyje nurodyta vadinamoji bruto vertė.

  • Dvejetainiai variantai ir vsa
  • Video kaip užsidirbti pinigų internetu
  • Kaip naudotis galimybe
  • Dvejetainiai variantai fnmax
  • Kada ne apsimoka turėti individualios veiklos pažymą?
  • VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PAAIŠKINIMAI ‹ Teisės aktų gidas
  • Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo komentaras

Kadangi užsienyje gautoms pajamoms su asmeninėmis sąnaudomis susiję atskaitymai netaikomi, Vokietijos įstatymų leidėjo nuomone yra teisinga šias pajamas padalyti iš visų pajamų gautų užsienyje ir Vokietijoje sumos, iš kurios dar neatimti su asmeninėmis sąnaudomis susiję atskaitymai taigi nurodyti visų pajamų sumą, o ne apmokestinamąsias pajamas. Atrodo, formulė grindžiama logika, kad apmokestinamasis asmuo rezidentas gali išsamiai pasinaudoti su asmeninėmis sąnaudomis susijusiais atskaitymais tada, kai jis visas savo pajamas gavo Vokietijoje.

Tačiau jei dalis šių pajamų buvo gauta užsienyje, su asmeninėmis sąnaudomis susiję atskaitymai faktiškai turi poveikį tik Vokietijoje gautoms pajamoms, o valstybė, kurioje buvo gautos pajamos, gali kompensuoti tokią situaciją ir suteikti apmokestinamajam asmeniui panašias atskaitymo galimybes.

Kad būtų aiškiau, pateiksiu paprastą pavyzdį. Taigi apmokestinamasis asmuo iš viso sumoka 5,6 euro gyvenamojoje valstybėje 8 eurai minus 2,4 euro mokesčio kreditas  ir 3 eurus užsienio valstybėje, kurioje buvo gautos pajamos, taigi iš viso 8,6 euro mokesčių.

Turbūt net nereikia nurodyti, kad jei visos pajamos būtų gautos gyvenamosios vietos valstybėje, sumokėtas mokestis siektų 8 eurus. Jei nebūtų užsienyje gautų pajamų ir vienintelės pajamos būtų šalies viduje gauti 70 eurų, gyvenamosios vietos valstybėje mokėtinas mokestis, taikant 20 eurų dydžio su asmeninėmis sąnaudomis susijusius atskaitymus, būtų 5 eurai.

Kada (ne)apsimoka turėti individualios veiklos pažymą? Patarimai dirbantiems savarankiškai

Tokiu atveju, kai užsienio ir nacionalinio mokesčio pajamos iš pasirinkimo galimybių nuo 10 dydis sutampa, neatsižvelgiant į pajamų gavimo vietą, apmokestinamajam asmeniui tektų tokia pati mokesčių našta. Dėl laisvo kapitalo judėjimo apribojimo Nėra jokios abejonės, kad įskaitymo sumos apribojimas iki mokesčio, kuris pagal nacionalinės teisės aktus būtų taikomas užsienyje gautai pajamų daliai, dydžio yra suderinamas su Europos Sąjungos teisės aktais.

Pajamos iš pasirinkimo galimybių nuo 10 patvirtina teismo praktika  Vadinasi, Europos Sąjungos teisės aktuose nėra aiškaus reikalavimo, kad valstybė narė turi pašalinti bet kokį neigiamą mokesčių teisės poveikį apmokestinamajam asmeniui, kuris gali atsirasti dėl to, kad jo pajamos buvo gautos skirtingose valstybėse.

Dar kartą prisiminkime pirmesniame punkte nurodytą praktinį pavyzdį. Jei užsienio valstybės mokesčio tarifas didesnis už nustatytą Vokietijoje, bet kuriuo atveju pagal Vokietijos teisės aktus negalima reikalauti kompensuoti šio skirtumo. Mokesčio kreditas niekada negali viršyti sumos, kuria pagal Vokietijos mokesčių teisės aktus būtų apmokestintos šalies viduje gautos pajamos, atitinkančios užsienyje gautų pajamų dydį  Kitaip tariant, Vokietijos įstatymų leidėjo pasirinktas metodas iš principo nekelia jokių sunkumų.

Problemų nekyla nei dėl pasirinkto įskaitymo metodo, nei dėl to, kad jis apribojamas iki teorinio mokesčio, kuriuo pagal Vokietijos teisės aktus būtų apmokestinamos pajamos iš pasirinkimo galimybių nuo 10 gautos pajamas. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja dėl konkretaus šio principo įgyvendinimo būdo, pirmiausia dėl to, kad trupmenos vardiklyje buvo pasirinkta nurodyti pajamų sumą, o ne apmokestinamąsias pajamas.

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką tokiomis aplinkybėmis apmokestinamojo asmens gyvenamosios vietos valstybė iš principo gali nuspręsti, ar atsižvelgti į jo su asmeninėmis ir šeiminėmis aplinkybėmis susijusias sąnaudas  Vadinasi, gyvenamosios vietos valstybė gali apmokestinamajam asmeniui taikyti bet kokias su asmeninėmis ar šeiminėmis aplinkybėmis susijusias mokesčių lengvatas, nebent tai yra praktiškai neįmanoma, nes šioje valstybėje nebuvo gauta jokių arba beveik jokių pajamų.

Tokiu atveju šias lengvatas gali suteikti valstybė, kurioje buvo gauta didžioji pajamų dalis  Pagal Vokietijos teisės aktus, kaip jau buvo išdėstyta, apmokestinamajam asmeniui, kuris dalį savo pajamų gavo užsienyje, mokesčių lengvatos, susijusios su jo asmeninėmis ir šeiminėmis aplinkybėmis, taikomos proporcingai tik šalies viduje gautų pajamų daliai.

Esant situacijai, kaip antai nagrinėjamoje byloje, kai apmokestinamasis asmuo didžiąją savo pajamų dalį gauna savo gyvenamosios vietos valstybėje, o ši valstybė, nors ir atsižvelgia į visas jo pajamas, tačiau su asmeninėmis aplinkybėmis susijusius atskaitymus taiko tik daliai pajamų, toks apmokestinamasis asmuo, remiantis teismo praktika, patenka į blogesnę pajamos iš pasirinkimo galimybių nuo 10 negu apmokestinamasis asmuo, kuris yra šios kriptovaliutos formavimas internetu rezidentas ir joje gauna visas savo pajamas, taigi gali visiškai pasinaudoti atskaitymais.

Universaliosios bazinės pajamos – globalizacijos pasekmė ir ekonomikos ateitis

Todėl tokia situacija pažeidžia Sutartyje garantuojamas pagrindines laisves, šiuo atveju — laisvą kapitalo judėjimą. Todėl tikrai nėra atsitiktinumas, kad dalis Vokietijos teisės doktrinos autorių jau senokai pagrįstai abejoja EStG 34c straipsnio suderinamumu su Europos Sąjungos teisės aktais, ypač atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką. Įdomu, jog Teisingumo Teismas beveik identišką situaciją vertino Sprendime de Groot  20kuriame pripažino, kad nacionalinis metodas, taikomas siekiant sumažinti dvigubą apmokestinimą ir grindžiamas formule, kuri identiška ginčijamai Vokietijos teisės aktuose numatytai formulei, yra nesuderinamas su Europos Sąjungos teisės aktais.

Nors situacija, dėl kurios priimtas Sprendimas de Groot, palyginti su sutuoktinių Beker situacija, kiek skiriasi, vis dėlto, atrodytų, jog pagrindiniai samprotavimai yra taikytini. Toje byloje apmokestinamajam asmeniui, kuris pajamų gavo tiek gyvenamosios vietos valstybėje Nyderlanduosetiek užsienyje, su jo asmenine padėtimi susijusios mokesčių lengvatos taip pat buvo taikomos proporcingai tik šioje valstybėje gautų pajamų daliai. Konkrečiai kalbant, buvo taikomas panašus dvigubo apmokestinimo sumažinimo metodas ir naudojama identiška ginčijamai formulė, kurios trupmenos vardiklyje nurodytos visos pajamos prieš atskaitant asmenines ir šeimines sąnaudas.

Tokią situaciją Teisingumo Teismas vertino kaip Sutartyse įtvirtintų pagrindinių laisvių pažeidimą  Nesvarbu, kad Sprendime de Groot tikrinama Nyderlandų dvigubo apmokestinimo mažinimo sistema numato atleidimo, o ne įskaitymo metodą, kaip yra Vokietijos teisės sistemos atveju.

Pirma, Teisingumo Teismas savo vertimą Sprendime de Groot grindė būtent apskaičiavimo formule ir konkrečiais jos padariniais, dėl kurių, kaip ir nagrinėjamu atveju, tam tikros mokesčių lengvatos apribojamos taip, kad yra taikomos tik proporcingai gyvenamosios vietos valstybėje gautai pajamų daliai.

Antra, kaip tada nurodė ir pati Nyderlandų vyriausybė, Nyderlandų teisės aktuose numatytas ir Sprendime de Groot tikrinamas metodas yra vienas iš atleidimo metodo variantų, kurio struktūra tokia, kad juo praktiškai įgyvendinamas įskaitymo metodas  Vokietijos vyriausybė ir savo rašytinėse pastabose, ir per teismo posėdį tvirtino, pajamos iš pasirinkimo galimybių nuo 10 EStG 34c straipsnyje numatytas metodas, atsižvelgiant į Sutartyje įtvirtintas pagrindines laisves, nekelia problemų, nes apmokestinamajam asmeniui taikomi visi su jo asmeninėmis ir šeiminėmis sąnaudomis susiję atskaitymai.

Taip yra todėl, kad apskaičiuojant bendrą teorinį nacionalinį mokestį pirmoje formulės dalyje atsižvelgiama į visus nagrinėjamus atskaitymus ir būtent ne tik pajamos iš pasirinkimo galimybių nuo 10 Vokietijoje gautų pajamų daliai. Vis dėlto šis argumentas greičiau susilpnina Vokietijos poziciją, o ne ją pagrindžia.

Juk nesunku nustatyti, kad bendro teorinio mokesčio, apskaičiuoto atsižvelgiant į visus su asmeninėmis ir šeiminėmis sąnaudomis susijusius atskaitymus, taikymas būtent sumažina pirmoje formulės dalyje esančią maksimalią įskaitymo sumą, taigi sumažina pajamos iš pasirinkimo galimybių nuo 10 mokesčio kreditą, kuriuo gali pasinaudoti apmokestinamasis asmuo.

Ir priešingai, jei bendras vaizdo parinkčių analizė Vokietijos mokestis, naudojamas nagrinėjamoje formulėje, būtų apskaičiuojamas netaikant su asmeninėmis ir šeiminėmis sąnaudomis susijusių atskaitymų, taigi nesumažinant apmokestinamųjų pajamų, gautume didesnę maksimalią įskaitymo sumą, ir galiausiai apmokestinamasis asmuo galėtų pasinaudoti viso dydžio nagrinėjamais atskaitymais, o ne tik proporcingai nacionalinei pajamų daliai.

Be to, reikia pridurti, kad čia, kitaip negu byloje de Groot, apmokestinamasis asmuo pajamų užsienyje gavo ne iš profesinės veiklos, o iš dalyvavimo valdant kapitalą.

pajamos iš pasirinkimo galimybių nuo 10

Todėl valstybių, kuriose buvo gautos šios pajamos, ir apmokestinamojo asmens ryšys yra dar silpnesnis, negu tais atvejais, kaip antai byloje de Groot, kai pajamos užsienyje buvo gautos iš profesinės veiklos.

Juk sunku įsivaizduoti, kad kiekviena valstybė, kurioje sutuoktiniai Beker gavo dalį savo pajamų, galėtų proporcingai toje brokerių, turinčių demonstracinę sąskaitą, sąrašas gautų pajamų daliai taikyti su asmeninėmis ir šeiminėmis sąnaudomis susijusius atskaitymus.

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PAAIŠKINIMAI

Mano manymu, logika, kuria Teisingumo Teismas vadovavosi Sprendime de Groot, dar labiau įtikina nagrinėjamu atveju. Galiausiai nacionalinis teismas turi nustatyti, ar apmokestinamajam asmeniui suteiktos mokesčių lengvatos yra susijusios su asmeninėmis ir šeiminėmis aplinkybėmis.

Nagrinėjamu atveju jau iš prejudicinio klausimo formuluotės matyti, kad bent dalis lengvatų, į kurias nebuvo atsižvelgta, yra tokio pobūdžio. Dėl pateisinimo galimybės Padarius išvadą, kad pirma nagrinėtas Vokietijos metodas yra Sutartyje draudžiamas laisvo kapitalo judėjimo apribojimas, žinoma, dar reikia patikrinti šio metodo pateisinimo galimybes.

Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo projektas

Vokietijos vyriausybė savo rašytinėse pastabose tik trumpai papildomai paminėjo pateisinimo galimybę ir šiuo klausimu nurodė vienintelį pagrindą — siekį išsaugoti apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą.

Remiantis šiuo principu, iš esmės Vokietija vien turi teisę suteikti mokesčių lengvatas proporcingai Vokietijoje gautų pajamų daliai ir nėra įpareigota atsižvelgti į aplinkybę, kad šios lengvatos nesuteikiamos užsienio valstybėse, kuriose buvo gauta dalis pajamų.

Remiantis teismo praktika, valstybės narės apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo apsauga gali remtis kaip privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, kuris pateisina pagrindinių kriptovaliutų investicijos užsienyje apribojimą, su sąlyga, pajamos iš pasirinkimo galimybių nuo 10 numatytos priemonės yra tinkamos užtikrinti siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti  Tačiau tokius pateisinimo argumentus esant aplinkybėms, kurios analogiškos čia nagrinėjamoms, Teisingumo Teismas aiškiai atmetė Sprendime de Groot.

Pirmiausia jis nusprendė, kad apmokestinamojo asmens gyvenamoji valstybė negali remtis apmokestinimo kompetencijos pasidalijimu, jei taip iš principo siekia išvengti pajamos iš pasirinkimo galimybių nuo 10 atsižvelgti į apmokestinamajam asmeniui suteiktinas lengvatas, susijusias su asmeninėmis ir šeiminėmis sąnaudomis  Nebent užsienio valstybės, kuriose buvo gauta dalis pajamų, šias lengvatas jau suteikė savo noru arba laikydamasi specialių tarptautinių susitarimų  Tačiau, neatsižvelgiant į Teisingumo Teismo išvadą Sprendime de Groot, bet kuriuo atveju reikia pabrėžti, kad situacija, kai apmokestinamasis asmuo, kaip antai sutuoktiniai Beker, patenka į blogesnę padėtį, atsiranda ne dėl to, kad kelios valstybės lygiagrečiai naudojasi pajamos iš pasirinkimo galimybių nuo 10 apmokestinimo kompetencija.

Kaip teisingai nurodo Komisija, jei Vokietija sutuoktiniams Beker taikytų viso dydžio su asmeninėmis ir šeiminėmis aplinkybėmis susijusius pajamos iš kaip galima dalyvauti mosbir be tarpininko galimybių nuo 10, ji tikrai neprarastų nei dalelės savo apmokestinimo kompetencijos kitų valstybių naudai.

Vertinant Vokietijoje gautų pajamų dalį, kai su asmeninėmis ir šeiminėmis sąnaudomis susiję atskaitymai išlieka tokie patys, ji nėra mažiau apmokestinama nei tada, kai užsienyje pajamų nebuvo gauta ir šios pajamos yra vienintelės. Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką vien mokestinių pajamų sumažėjimu bet kuriuo atveju negalima pateisinti pagrindinei laisvei prieštaraujančių priemonių  Galiausiai sprendžiant šį ginčą svarbu atsakyti į klausimą, kaip turi būti bendrai aiškinami su asmeninėmis ir šeiminėmis sąnaudomis susiję atskaitymai.

Vokietijos nuomone, aplinkybė, kad šie atskaitymai yra susiję ne su tam tikra pajamų dalimi, o su pačiu apmokestinamuoju asmeniu, rodo, kad jie turi vienodą poveikį visoms tiek šalies viduje, tiek užsienyje gautoms pajamoms, todėl kai Vokietijoje buvo gauta tik dalis pajamų, į juos galima atsižvelgti ribotai, būtent proporcingai šių pajamų daliai, tenkančiai visoms apmokestinamojo asmens pajamoms.

Tačiau iš Teisingumo Teismo praktikoje esančio išaiškinimo aiškėja, kad, remiantis aplinkybe, jog asmeniniai ir šeiminiai atskaitymai nėra susiję su tam tikra pajamų dalimi, kaip tik negalima daryti išvados, kad jie gali būti tolygiai paskirstyti visoms, tiek šalies viduje, tiek užsienyje gautoms pajamos, o priešingai — viso dydžio atskaitymai iš principo turi būti taikomi tai pajamų daliai, kuri buvo gauta gyvenamosios vietos valstybėje.

Kadangi šiuo atveju apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo apsauga nėra galimas pateisinimo pagrindas, nereikia tikrinti, ar Vokietijos nuostatos atitinka priemonėms nustatytus tinkamumo ir proporcingumo reikalavimus. Galiausiai taip pat reikia atmesti galimybę, kad Vokietijos nuostata gali būti pateisinama būtinybe išlaikyti mokesčių sistemos darną. Nors tokia pajamos iš pasirinkimo galimybių nuo 10 iš principo yra teisėtas pagrindinių laisvių apribojimo pateisinimo pagrindas  27tačiau su sąlyga, kad, siekiant išsaugoti svarbią mokesčių sistemos dalį, būtų nustatytas tiesioginis ryšys tarp atitinkamo mokestinio pranašumo ir jo kompensavimo konkrečiu apmokestinimu  Šiuo atveju tokios situacijos nėra.

Aplinkybė, kad apmokestinamajam asmeniui taikomi viso dydžio su asmenine ir šeimine situacija susiję atskaitymai, ne tik neprieštarauja jokiai svarbiai Vokietijos mokesčių sistemos daliai, bet nepažeidžia ir mokesčių progresyvumo principo. Beje, reikia nurodyti, kad Vokietijos vyriausybė savo rašytinėse pastabose šio pateisinimo pagrindo iš viso nepaminėjo. Kito metodo pasirinkimo galimybė Paskutinis punktas, kurį reikia išnagrinėti, susijęs su aplinkybe, kad pagal Vokietijos sistemą apmokestinamasis asmuo gali pasirinkti kitą mokesčių apskaičiavimo metodą.

Jei apmokestinamasis asmuo pasirenka šią galimybę, jam įskaitymo metodas netaikomas ir užsienyje sumokėti mokesčiai atskaitomi nuo visame pasaulyje gautų apmokestinamųjų pajamų. Užsienyje sumokėti mokesčiai vertinami ne kaip mokesčiai, o tik kaip suma, kuria sumažėjo užsienyje gautų pajamų dalis. Likusi šių pajamų suma įprastu būdu apmokestinama gyvenamosios vietos valstybėje. Dar kartą grįžkime prie 35 punkte pateikto skaičiavimo pavyzdžio.

Vokietijoje apmokestinamoji vertė lygi 77 eurams, kuri gaunama iš bendrų pajamų — 97 eurų 70 eurų gautų šalies viduje ir 27 eurai užsienyje gautų pajamų atėmus 20 eurų su asmenine situacija susijusių atskaitymų.

Bendra apmokestinamojo asmens mokesčių našta yra 10,7 euro, kurią sudaro 7,7 euro dydžio Vokietijos mokestis ir užsienyje sumokėti 3 eurai. Taigi matyti, kad pasinaudoti pasirinkimo teise, taigi galimybe pasirinkti modelį, kuris nesumažina dvigubo apmokestinimo, apmokestinamajam asmeniui iš principo nėra naudinga.

Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, Europos Sąjungos teisės aktuose nėra nustatyta pareiga išvengti ar sumažinti dvigubą apmokestinimą ir Sąjungos teisė taikoma tik tada, kai valstybės narės numato tokias priemones.

Tačiau jos nėra įpareigos to daryti, todėl negalima pašalinti galimybės, kad sistema, kaip aprašytoji, kai apmokestinamasis asmuo gali pasinaudoti pasirinkimo teise, yra suderinama su Sutartimis.

darbo užmokestis internete kiekvieną dieną

Todėl kyla klausimas, ar dėl apmokestinamajam asmeniui suteiktos galimybė pasirinkti tam tikrą teisinį metodą, kuris paprastai yra jam mažiau naudingas, tačiau nėra nesuderinamas su Europos Sąjungos teisės aktais, nagrinėjamos mokesčių sistemos visuma tampa suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais.

Atsakymas yra neigiamas. Teisingumo Teismo praktikoje pripažinta, kad pasirinkimo galimybė, dėl kurios tam tikromis aplinkybėmis situacija gali tapti suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, negali pašalinti sistemos, kurioje numatyta Sutartims galimybė nuo apmokestinimo metodas, neteisėtumo  Mano manymu, pirmiausia taip yra tada, kai būtent neteisėtas metodas taikomas automatiškai, kaip yra esant nagrinėjamai situacijai, kai apmokestinamasis asmuo nepasinaudoja pasirinkimo teise  Todėl nereikia išsamiai tikrinti apmokestinamojo metodo, kuris taikomas tada, kai apmokestinamas asmuo pasinaudoja nurodyta pasirinkimo teise.

pulsavimo kaina iki dolerio

Pasirinkimo galimybė, nors ir leidžia pasinaudoti sistema, kuri nėra nesuderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, vis dėlto dvigubą apmokestinimą mažinančio metodo, kuris taikomas tada, kai nepasinaudojama pasirinkimo teise, nepadaro teisėto. IV — Išvada Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Bundesfinanzhof pateiktą prejudicinį klausimą: Valstybės narės teisės nuostata, pagal kurią siekiant sumažinti dvigubą apmokestinimą naudojamas įskaitymo metodas yra taikomas taip, kad nustatant maksimalią įskaitymo sumą teorinis nacionalinis pajamų mokestis, kuris apskaičiuojamas nuo visų apmokestinamųjų pajamų, įskaitant ir užsienyje gautas bitcoin yra laimikis, dauginamas iš trupmenos, kurios skaitiklyje yra visos užsienyje gautos pajamos, o vardiklyje — apmokestinamojo asmens pajamų suma prieš atskaitant su asmenine ir šeimine situacija susijusias sąnaudasprieštarauja SESV 63 straipsniui.

O ekonominis dvigubas apmokestinimas yra tada, kai du kartus apmokestinamas tas pats pajamų šaltinis, tačiau skirtingų apmokestinamųjų asmenų atžvilgiu, pavyzdžiui, įmonės pelnas iš pradžių apmokestinamas pelno mokesčiu, o jį išmokėjus kaip dividendus, — dividendų arba pajamų mokesčiu. Naujausia EBPO pavyzdinės konvencijos redakcija buvo parengta  metais ir jos tekstą galima rasti organizacijos interneto svetainėje www.

Jį taikant, užsienyje apmokestintos pajamos apmokestinamojo asmens gyvenamosios vietos valstybėje nėra apmokestinamos. Be to, egzistuoja daugybė galimų pirma nurodytų pagrindinių metodų variantų.